Siūloma tobulinti reglamentavimą dėl valstybinės žemės sklypų privatizavimo prie privačių statinių

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė Seimui pristatė Žemės reformos įstatymo pataisą (projektas Nr. XIP-2904, kuria siekiama patikslinti nuostatą dėl valstybinės žemės sklypų privatizavimo prie privačių statinių.

Šiuo metu įstatyme yra įtvirtinta, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji yra miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, taip pat yra buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros paminklų – teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių.

"Praktika rodo, kad valstybei perleidžiant nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (statinius) kitų subjektų nuosavybėn pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo arba Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymus, Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra spraga, leidžianti privatizuoti (parduoti) valstybinės žemės sklypus miestų teritorijose, kurios yra įtrauktos į kultūros paveldo vietovių sąrašą. Vadovaujantis Žemės reformos įstatymu su tokiais pirkėjais turėtų būti sudaromos valstybinės žemės nuomos sutartys, kurios, pirkėjams pakeitus vadinamuosiuose neprivatizuotinuose žemės sklypuose esančių pastatų (statinių) paskirtį į gyvenamąją arba namų valdos, po kurio laiko yra nutraukiamos, nes pagal Žemės įstatymo nuostatas tie pirkėjai įgyja teisę statiniams priklausančią valstybinę žemę iš valstybės išsipirkti lengvatinėmis sąlygomis (ne aukciono būdu). Dėl tokio mechanizmo valstybė už minėtomis lengvatinėmis sąlygomis perleidžiamą valstybinę žemę negauna rinkos kainos. Todėl toks valstybės turto (t. y. "neprivatizuotinos" žemės) pardavimo lengvatinėmis sąlygomis mechanizmas traktuotinas kaip neatitinkantis valstybės turto valdymo principų. Preliminariais paskaičiavimais, valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo procese valstybė gali netekti apie 52 mln. Lt, kurie galėtų būti panaudoti valstybės reikmėms", – argumentuojama teisės akto projekto aiškinamajame rašte.

Teikiama pataisa siūloma sudaryti galimybę leisti parduoti valstybinės žemės sklypus, esančius miestų teritorijose, kurios yra įregistruotos Kultūros vertybių registre, jeigu šie žemės sklypai yra priskirti privatizuojamiems objektams arba priskirti į Valstybės atnaujinamo nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktiems nekilnojamojo turto objektams.

Priėmus Žemės reformos įstatymo pataisą atsirastų galimybė be kliūčių šią žemę parduoti įgyvendinant valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo ir turto privatizavimo procesus, tokiu būdu valstybei pavyktų išvengti nuostolių dėl teisės aktų spragų ir būtų užkirstas kelias potencialiems valstybės nekilnojamojo turto pirkėjams už mažesnę nei rinkos kainą įsigyti valstybinės žemės sklypus.

Už šio įstatymo pataisą po pateikimo balsavo 56 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, trys parlamentarai susilaikė. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu komitetu paskirtame Audito komitete, papildomais – Ekonomikos, Biudžeto ir finansų ir Kaimo reikalų komitetuose. Projektą Seimo posėdyje numatoma svarstyti VII (rudens) sesijoje.

Kontaktinis asmuo:

Rimas Rudaitis

vyresnysis specialistas

LR Seimas

Tel.: 2396132

Daugiau straipsnių ir naujienų
Atsiųskite savo naujieną ar straipsnį