Po Islandijos krizė smogs trim Baltijos seserims?

Dar neseniai vadintos Europos tigrėmis, trys Baltijos šalys dabar baiminasi, kad jų neištiktų subankrutavusios Islandijos likimas. Šias baimes tik dar labiau sustiprino Europos Komisijos ataskaitos, kuriose teigiama, kad Lietuva, Latvija ir Estija skaudžiausiai pajus įsisiūbavusią ekonominę krizę. NT krizės botagas jau skaudžiai smogė visoms tigrėms per šoną.

Paskutinius keletą metų šiose trijose naujose Europos Sąjungos narėse ekonominis augimas buvo pavydėtinai didelis. Žinoma, jam įtakos turėjo ir vis augančios galimybės greitai ir lengvai gauti įvairaus pobūdžio paskolas. Tad vartojimas šiose šalyse augo be galo sparčiai. Tačiau prasidėjus ekonominei krizei Vilnius, Ryga ir Talinas turėjo pripažinti skaudžius faktus. Latvijoje ir Estijoje infliacija jau pasiekė dviženklį skaičių, o biudžete veriasi vis didesnės skylės. Pranašaujama, kad šįmet Estijos ekonominis nuosmukis sieks apie 1,3 proc., o kitais metais smuks dar panašiai tiek. Latvijoje šis skaičius nuo šių metų 0,8 proc. padidės iki 2,7 proc.

Lietuvoje šie rodikliai neturėtų būti tokie liūdni, kadangi šios šalies bankų sistema buvo kiek vėliau nei dviejų jos kaimynių perpirkta šiaurės bankų. O tai reiškia, kad lietuviams kiek vėliau atsivėrė galimybės dažnai ir po daug skolintis. Galimybė, kuri dabar ant kelių ketina parklupdyti Estiją ir Latviją.

Ne pačius geriausius laikus išgyvenantys bankai smarkiai sugriežtino ir NT paskolų išdavimo tvarką. Žinoma, tai turi įtakos ne tik statybų verslui, bet ir nekilnojamojo turto kainoms. Ir nors jos mažėja visoje Europoje, manoma, kad labiausiai situacija keisis būtent Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Penkis metus būsto kainos Baltijos šalyse nesiliovė augusios. Pavyzdžiui, nuo 2002 m. Latvijoje nekilnojamojo turtas pabrango 500 procentų ir tik dabar šie skaičiai ėmė mažėti. Pavyzdžiui Lietuvos ekspertai prognozuoja, kad netrukus šalyje butai ir namai atpigs maždaug 30 procentų, o toks kainų nuosmukis kai kurių specialistų manymu gali išsilaikyti net iki 2011 m.

Kitose Europos Sąjungos naujokėse, pavyzdžiui, Rumunijoje, nekilnojamojo turto kainos taip pat staigiai šovė į viršų, tačiau prognozuojama, kad jos ir toliau kils, tačiau ne taip staigiai kaip prieš tai.

Tarptautinėje spaudoje jau kuris laikas klausiama, ar Latviją ištiks Islandijos likimas. Ir nors šalyje guodžiamasis, jog tai neįmanoma, nes Latvija yra Europos Sąjungos narė, pasitaiko ir kitų nuomonių, kurias gerai iliustruoja populiariame latvių interneto tinklapyje užduotas retorinis klausimas: Latvija maisto produktus perka iš Lietuvos, nes jie pigesni, latviai važinėja vokiškais automobiliais, perka turkiškus drabužius ir baltarusiškus baldus, visa šalies technika pagaminta Kinijoje. Tad kaip nesitikėti krizės, jei visi pinigai iš šalies iškeliauja?

Ir nors padėtis Latvijoje sunkiausia, visos trys Baltijos sesės atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje, o užsienio ekspertai dėl to linkę kaltinti ir vietos valdžią.

Kurį laiką visos trys Europos Sąjungos naujokės mėgino save guosti, sakydamos, kad jei Skandinavijos bankai nebankrutuos, ekonominės bei finansinės katastrofos išvengs ir šios valstybės. Tačiau net patys skandinavai bankininkai teigia, kad Lietuva, Latvija bei Estija į viską žiūri per daug optimistiškai. Buvęs Švedijos centrinio banko vadovas pareiškė, kad krizė parodė, jog visų trijų Baltijos šalių vyriausybės nebuvo parengusios krizės veiksmų plano, o susiklosčiusi padėtis parodė, kad tai vis dar neturtingos šalys. Specialistai teigia, kad toks vyriausybių nepatyrimas ir gana aplaidus darbas labiausiai palies bedarbius, ligonius ir pensininkus.

Kiti specialistai taip pat kritikuoja Baltijos šalių nekritišką požiūrį į ekonominę situaciją. Atrodytų, kad politikai šiose šalyse taip džiaugėsi ekonominiu augimu, kad, manydami, jog jis niekada nesustos, pamiršo ir toliau vykdyti reformas bei tobulinti finansų sistemas.

Svarbu paminėti, kad visose trijose Baltijos šalyse dar nėra įvesta bendroji Europos Sąjungos valiuta - euras. Tad kai kas pradeda kalbėti apie vietos pinigų devalvaciją. Vieni tokią galimybę mato kaip vienintelį išsigelbėjimą, kiti teigia, kad tai būtų katastrofiškas sprendimas, kadangi daug šio regiono gyventojų paskolas yra pasiėmę eurais, nors patys algas gauna vietos pinigais, kurie yra surišti su pastovią vertę turinčiu euru.

Dar viena bėda yra ir žmonių skaičius Baltijos šalyse. Visų trijų valstybių gyventojai sensta, o tokia krizė tikrai neskatina gimstamumo, tad užsidirbančių žmonių vis mažėja. Liūdna paguoda - mažėjant gyventojų, turėtų atsirasti daugiau laisvo gyvenamojo ploto. Tačiau net tuomet mažai tikėtina, kad jis bus parduodamas už bulvių maišą.

Daugiau informacijos:

Simonas Rudaminas
www.world-estate.com

Daugiau straipsnių ir naujienų
Atsiųskite savo naujieną ar straipsnį