Būsto rinkos aktyvumas auga, kainos išlieka stabilios

UAB "Ober-Haus" duomenimis, per antrąjį 2011 m. ketvirtį butų kainos Lietuvos didmiesčiuose ūgtelėjo tik 0,3%, tačiau vertinant viso pusmečio rezultatus buvo fiksuojamas 0,2% dydžio kainų sumažėjimas. UAB "Ober-Haus" rinkos specialistai, įvertinę pirmojo 2011 metų pusmečio rezultatus, teigia, jog Lietuvos būsto rinkoje didesnių permainų tikėtis dar per anksti: "Situaciją būsto rinkoje galima vadinti stabilia, be didesnių atsigavimo ar nuopuolio požymių. Kainų pokyčiai yra matuojami dešimtosiomis procento dalimis", - teigia Saulius Vagonis, "Ober-Haus" Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas. Kainų pokyčių tendencijos pagal miestus išlieka tokios pačios: Lietuvos sostinėje per pirmąjį šių metų pusmetį buvo fiksuojamas 1,2% augimas, tuo tarpu kituose šalies didmiesčiuose išsilaikė ankstesnė, nedidelio (1-2% ribose), kainų mažėjimo kryptis. Pasak S. Vagonio, atsižvelgiant į itin nedidelius kainų svyravimus tiek antrąjį ketvirtį, tiek per visus pastaruosius metus, drąsiai galima teigti, kad iš esmės kainų lygis Lietuvoje nesikeičia.

Jeigu būsto kainos Lietuvos didmiesčiuose išlieka nekintančios, tai sandorių kiekis stabiliai auga. VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje sudaryta 8% daugiau butų ir 17% daugiau namų pirkimo–pardavimo sandorių nei prieš metus. Jeigu 2010 m. I pusmetį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaroma beveik 470 namų ir 1.520 butų sandorių, tai šiais metais šis rodiklis yra išaugęs iki beveik 550 namų ir 1.640 butų sandorių per mėnesį. "Ober-Haus" specialisto teigimu, stabilios būsto kainos nedomina spekuliantų bei skatina įsigyti būstą tuos asmenis, kuriems jo iš tiesų reikia: "Tokiomis sąlygomis augantis rinkos aktyvumas yra pakankamai sveikos rinkos požymis", - kalba S. Vagonis.

"Ober-Haus" duomenimis, per 2011 m. antrąjį ketvirtį Lietuvos didmiesčiuose neparduotų naujos statybos butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose sumažėjo 5%, t. y. nuo šiek tiek daugiau kaip 2.600 iki 2.500 butų. Šiuo metu 2007-2011 m. statytuose daugiabučiuose namuose Vilniuje siūloma įsigyti beveik 1.100 butų, Kaune - apie 570 butų, Klaipėdoje – virš 770 butų, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu - iki 80. "Žvelgiant į realizacijos rezultatus pirminėje būsto rinkoje, akivaizdu, kad pirkėjai šiuo metu žymiai labiau domisi naujai statomais projektais, kuriuose būsto pasirinkimas yra didesnis ir patrauklesnis", - sako "Ober-Haus" atstovas.

Dėl augančios būsto paklausos bei nedideliais tempais kylančių būsto kainų, stambesnių investicijų į daugiabučių namų plėtrą sulaukia Lietuvos sostinė. Šiuo metu Vilniuje įgyvendinama apie 20 daugiabučių namų projektų, kuriuose planuojama įrengti daugiau nei 1.400 butų. Iš jų jau parduota ir rezervuota - virš 40%. Tuo tarpu kituose šalies didmiesčiuose, stebėdami mažiau aktyvią rinką ir vis dar šiek tiek mažėjančias būsto kainas, statytojai nesiryžta aktyviau plėtoti stambesnių projektų. Kaune ir Klaipėdoje šiuo metu statoma po 3-5 daugiabučius, kuriuose planuojama įrengti apie 100-200 naujų butų.

"Ober-Haus" duomenimis, Lietuvos individualių namų rinkoje didelių kainų pokyčių neužfiksuota, tačiau per pastarąjį pusmetį bendras aktyvumas šiame segmente yra itin išaugęs. Pasak S. Vagonio, sumažėjusios žemės sklypų kainos ypač domina pirkėjus, kurie savo jėgomis ruošiasi pradėti individualaus ar sublokuoto namo statybas. Tai atspindi ir oficiali statistika: per 2011 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo pastatyta net 2,2 karto daugiau namų nei prieš metus. Didžiausias santykinis padidėjamas buvo fiksuojamas Panevėžio ir Šiaulių apskrityse - čia per pirmąjį šių metų pusmetį buvo pastatyta atitinkamai 310 ir 217 namų, arba 9,4 ir 4,6 karto daugiau nei prieš metus. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse per tą patį laikotarpį pastatyta atitinkamai 642, 459 ir 213 individualūs ar sublokuoti namai, arba 51%, 93% ir 177% daugiau nei pirmąjį 2010 m. pusmetį. "Ober-Haus" statistika rodo, kad šiuo metu 150-200 m2 bendro ploto individualūs namai su 6-10 arų žemės sklypu bei daline apdaila Vilniaus pakraštyje parduodami už 300.000 – 550.000 Lt, Kauno ir Klaipėdos prieigose – 250.000 – 450.000 Lt, o Šiauliuose ir Panevėžyje - už 200.000 – 350.000 Lt.

Vertinant būsto rinkos netolimos ateities perspektyvas, labiausiai tikėtina, kad jos raida priklausys tiek nuo šalyje priimamų vidinių politinių – ekonominių sprendimų, tiek ir nuo situacijos už mūsų valstybės ribų. "Ober-Haus" specialisto teigimu, pagrindiniai, iki šiol galutinai neišspręsti, klausimai Lietuvos mastu tebelieka – fizinių asmenų bankroto įstatymas ir nekilnojamojo turto mokestis fiziniams asmenims: "Aiškiai neapibrėžus šių teisinių ir mokestinių priemonių įgyvendinimo detalių bei datos, sudėtinga yra spręsti ir apie jų įtaką pačiai rinkai. Galimas dalykas, kad šie klausimai iš esmės neturės svaraus poveikio procesams vykstantiems būsto sektoriuje, nes mažai tikėtina, kad įgyvendinant minėtas priemones bus puolama į kraštutinumus, pavyzdžiui, stipriai apmokestintas pirmasis gyventojų būstas". Pasak S. Vagonio, didesnė tikimybė, kad tolimesnę Lietuvos būsto rinkos raidą labiau lems už mūsų šalies ribų priimami sprendimai ir vykstantys procesai, pavyzdžiui, Europos centrinio banko (ECB) pozicija dėl bazinės palūkanų normos: "Nors ECB šiais metais kelis kartus padindino bazinę palūkanų normą, paskutiniu metu priėmė sprendimą jos laikinai nebedidinti dėl atsinaujinusios euro zonos skolų krizės, kuri savo ruožtu gali turėti neigiamų pasekmių ir beatsigaunančiai Lietuvos ekonomikai". S. Vagonis pabrėžia, kad labai svarbus vaidmuo rinkoje tenka ir kredito įstaigoms, kurių paskolų teikimo politika turi didžiulę įtaką didinant arba mažinant gyventojų galimybes įsigyti būstą. Todėl būsto rinkai itin aktualu, kokią kreditavimo politiką išlaikys kreditavimo įstaigos šių vidinių ir globalių klausimų akivaizdoje.

Kontaktinis asmuo:

Saulius Vagonis

UAB "Ober-Haus" Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas

Daugiau straipsnių ir naujienų
Atsiųskite savo naujieną ar straipsnį