AB „Kauno energija" jau baigia pasiruošti artėjančiam šildymo sezonui

Mieste ir rajone, naudojant naujas technologijas, iki š. m. rugpjūčio mėnesio jau buvo rekonstruota bei naujai pastatyta 5,38 kilometro šilumos tiekimo tinklo. Šiemet ši rekonstrukcija bei nauja statyba buvo ypatinga tuo, kad ji buvo atliekama panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. Numatoma, kad iki metų pabaigos į šilumos tiekimo tinklų plėtrą ir rekonstrukciją bus investuota net 21,54 mln. litų. Už juos bus pakeista 6,50 km šilumos tiekimo tinklų. T. y. net 19,27 proc. daugiau nei iki pradedant įsisavinti Europos Sąjungos paramą.

Bendrovės Investicijų ir turto departamento direktoriaus Arvydo Juškos teigimu, per 8 šių metų mėnesius investicijų planas buvo įvykdytas apie 41,5 proc. Investicijų ir remonto darbų, pagerinančių turto naudingąsias savybes, buvo atlikta už 19,5 mln. Lt. Iki metų pabaigos investicijų planas bus įvykdytas 75 proc.

Reikšmingiausi šių metų investicijų projektai šilumos gamybos sektoriuje yra: Garliavos katilinės rekonstravimas ir dūmtraukio statyba, Petrašiūnų elektrinės vandens šildymo katilų VŠK 1 PTVM-100, VŠK 2 PTVM-100 kapitaliniai remontai bei Girionių katilinės rekonstravimas, įrengiant automatizuotą vandens šildymo katilą.

Šilumos perdavimo sektoriuje didžiausias dėmesys buvo sutelktas į magistralinių 800 mm skersmens šilumos tiekimo tinklų nuo V.Krėvės pr. 82A iki 118H (magistralė 1T) rekonstrukciją. Šis projektas buvo svarbus tuo, kad būtent šia magistrale yra perduodama šiluma iš Kauno TE į miesto integruotą tinklą tiek žiemą, tiek ir vasarą. Dėl to ypač svarbu, kad patikimas šilumos tiekimas ja būtų užtikrintas.

Taip pat yra rekonstruojami šilumos tiekimo tinklai, esantys ties Kuršių g. 49C, Jonavos g. tarp nejudamų atramų NA-7 ir NA-9 bei nutiesta visiškai nauja magistralė nuo A. Juozapavičiaus pr. 23A iki A. Juozapavičiaus pr. 90.

Visos tinklų rekonstrukcijos bei naujų tinklų statyba vykdoma pagal ilgalaikę AB „Kauno energija" vamzdynų atnaujinimo programą.

Be to, Kaune šiemet vykdomas ir grupinių šilumos punktų uždarymo projektas. Pagal jį iki metų pabaigos numatoma uždaryti paskutiniuosius grupinius šilumos punktus Kalniečių ir Eigulių mikrorajonuose.

Atkreiptinas dėmesys į pastatų parengtį šildymo sezonui. Iš 1213 daugiabučiuose namuose esančių šilumos punktų, kurių įranga priklauso bendrovei, 1192 jau paruošti šildymo sezonui. Tai sudaro 98 proc. visų šilumos punktų, kurių įranga priklauso bendrovei. Tačiau, iki šildymo sezono pradžios likus nepilnam mėnesiui, pastato šilumos įrenginių parengties akto dar neturi 1483 įvairios paskirties pastatų, kurių šilumos punktų įranga priklauso patiems pastatų savininkams. Bendrovė laiko būtinu priminti, kad iki šildymo sezono pradžios visi šilumos punktai turi būti parengti ir privalo turėti parengties aktus. Apie pastatus, kurių šilumos punktai nebus laiku parengti šildymo sezonui, bendrovė bus priversta informuoti Valstybinę energetikos inspekciją. Iki rugsėjo 20 dienos 2342 objektams, kurių šilumos punktų įranga nėra AB „Kauno energija" nuosavybė, tokie aktai jau išduoti.

Norime priminti, kad AB „Kauno energija" tiekia šilumą tik iki pastatų įvadų. Pastatų viduje už šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūrą bei remontą atsakingi patys gyventojai ir administratoriai.

Atsižvelgiant į vidutinę oro temperatūrą, šildymo sezonas Kaune dažniausiai prasideda įpusėjus spaliui, kai tris paras iš eilės oro temperatūra būna žemesnė nei 10 laipsnių šilumos.

Daugiau straipsnių ir naujienų
Atsiųskite savo naujieną ar straipsnį